Saldūs miškai

18/07/2021

Kai vakar šėlo audra, buvo įjungta orkaitė. Tėčiui ir sūnui susikūrė du biskvitai, purus kremas ir cukrinis griliažas. O naktį, miegant vaikams, viskas tyliai susisluoksniavo 🍀

Mes tyliai tyliai braižome naują desertų meniu jums, kurį kursime kai iškils mūsų didysis projektas 💎

Apkabiname jus!

Kokio torto norite labiausiai? Koks jūsų mėgiamiausias? Kokį norėtumėte, kad pagamintumėme jums?? 🙏

12/07/2021

Gyvenimo ledai!

Kur gi mes? Dirstelėjus, kiek jūsų vis atranda mus ir skaitant jūsų laimingas žinutes, tikrai džiaugiasi širdis 💙 ačiū jums!

Atsiraitoję rankoves kadais sudėliojom visą svajonių mozaiką: ūkyje ridenam saldų moliūgą ir auginam šitake grybus; raitom migdolų pieno ir riebios kokosų grietinėlės ledus, o į rankom suvyniotą vaflį juos kraunam su naminių vyšnių marmeladu... pakvimpa atostogom ir džiazu iš kabrioleto. lyžt. viską vaizdais ir aprašais sudedam jums ir pavadinam: receptai. o dar tikri, purūs torto biskvitai, natūraliai spalvoti pertepimai ir minkšti kremai. jūsų mylimi šokoladiniai saldainiai su sūria karamele... viskas kaip retro atvirutėje pas jus atvažiuoja foodtruck’u. prie vairo sėdi Audrius, o greta tą patį naminį saldainį valgo Nojus. kanda traškią šokolado plutelę. trakšt.

Bet visa tai - dar kiek vėliau. Dabar mes kaip geriausius naminius ledus savom rankom kuriam pačią pilniausią vaikų vaikystę. Ir kaip ir tų sodrių, purios grietinėlės ledų neįsimesi į rankinę suvalgymui “kada nors, vakarop...”, taip ir vaikų vaikystės nesukursi vėliau. nes vėliau jie išaugs, išeis. ir mūsų, jų tėvų, gyvenimai negrįžtamai pasikeis. Nesulaižysi vaikystės ledų nei per paauglystę, nei dar kada, juos - tokius visiškai unikalius ir tikrai nepakartojamus - gali raityti tik dabar. Dabar ir Čia. kur kasdien jie pūpso tau ant rankų, kasdien jiems (ir sau) išverdi nesuskaičiuojamai daug maisto, kasdien jie naktį glaudžiasi prie tavęs. ne todėl, kad žaibuoja lauke, o todėl, kad jie visad nori užuovėjos prie tavęs. tame tiek daug stebuklo ir romantikos. ir velniškai daug buities. todėl, kai nutinka filmas, stabteli ir tyliai sugeri visą akimirką. egoistiškai tik sau. o kai nutinka buitis... kiek daug ja pasidalinsi? 😏 ją irgi norisi išgyventi po savo stogu, viską išplauti, išskalbti, iš iš iš... nes visa tai gyvenimo dalis.

Todėl dabar visus jus apkabiname ir pažadame - mes gaminsim jums. skaniai ir sodriai. o kol kas kviečiame jus leistis su mumis. į dabar ir čia. kur jūs bebūtumėt.

ir su ledais. Labai gerais, kurių receptą sudėliojom taip greitai, kaip kartais prabėga labai gera diena. lengvai, sodriai ir turtingai. Įrašą sudėliosim rytoj, o dabar neriam su vaikais į Nidos bangas. pliūkšt.

26/05/2021

Apie mažyčius sąmoningus žingsnius buityje

Buities gyvenime yra labai daug. Turi ar neturi vaikų, jos vistiek yra daug. Iš to galima daryti dramą arba lėtai ir maloniai mokytis. Mudu su Audriumi apie sąmoningumą kasdienybėje ėmėme galvoti jau po pirmos Piligrimystės. Kaip ir kas - 👇 šiame tekste viską patūpdėme.
Ir čia slepiasi mūsų jau keturių siluetai mūsų kasdienybės džiaugsme 🙏

Kiekvienas gali prisidėti

25/04/2021

savaitgalis. jis nutiko kaip visiška karuselė - ir lijo, ir snigo, karštai kepino saulė, ir buvo vėjuota lyg prie Olando kepurės bangų Klaipėdoje. bet mes šias dienas buvome
labai laimingi 🙏
atsivėrusios “sienos” dovanojo galimybę pasimatyti su šeima ❤️ štai tokį storą naminį purų gražuolį sutepėm sesei, kuri, nors ir nėra desertų fanė, pasiprašė šio nuotraukoje pūpsančio storulio. valgė vis užsimerkdama ir susižavėjusiai girdama harmoniją šiame torte. o mes gaudėm pasakojimus iš jūros, sesės šypsenas ir atvirumą. taip gera vėl matyti artimus, gera vėl galėti juos apkabinti ir glostyti akimis. ir dar labai gera juos PAMAITINTI! net ir su dviem mažyliais mūsų vaikais niekada - NIEKADA - nepasitikome mylimų svečių be gero, ramybėje pagaminto, skalsaus maisto. nes taip mes pasakome myliu 🙏

O kaip savo artimus mylite jūs? 🌱

17/04/2021

kaip gera pamaitinti ne tik gomūrį, bet ir plaučius, mintis ir širdį 🙏 visa tai yra taip pat svarbu, o kartais net svarbiau 🍀

sako, dabar keistas laikas. o gal tai pats geriausias laikas? dabar, regis, visi turime LAIKO. tiems svarbiems dalykams, kurie visada nusistumdavo. sveikatai, šeimai, mylimai veiklai, tėvams, jogai vietoj kamščių, lėtiems pietums ar miegui, kai lauke dar šviesu. giliems prasmingiems darbams. vyrui. žmonai. sau. ypač sau. ir pasidžiaugti. viskuo, kas vyksta, tais, kas mus supa. kas įkvėpia. šiandien ypač tuo viskuo džiaugiamės 🙏

šiandien braidome miškais, kvėpuojame kartu su medžiais ir smingam į samanas. gera.

O kokie jūsų savaitgalio ritualai? Kaip maitinate savo vidų? Ar miško maudynės visus veikia taip stebuklingai?

05/04/2021

laimė kuriasi savomis rankomis

gyvenime mudu su Audriumi išmokome labai daug. (o kiek dar išmoksim... o gal dar nemokam visai nieko?)
kai tik susipažinom, iš meilės vienas kitam ir jausmo, kiek daug svajonių galime perkelti iš širdies į gyvenimą, leidomės į fantastišką kelią. dirbome profesionaliose virtuvėse prie jūros ir sostinėje. nuėjome Piligrimų keliais pėsčiomis gerokai virš 1 tūkstančio kilometrų (nors didžiausia kelionė susivyniojo einant mums kiekvienas į savo ir į vienas kito pasaulius. kokia galybė kilometrų susiraičiojo...! dabar kartais pasikalbam, kad tokios laimingos mūsų šeimos paslaptis glūdi kažkur tuose kilometruose. kur buvom tikri, nuogi ir ne visada gražūs)
aš versdavau iš ir į gestų kalbą renginiuose, vestuvėse, paskaitose, Audrius projektavo ir kūrė namus. abu mes naktimis kūrėme mažytę šeimos veiklą, kurio stogas tebekyla ir vadinasi jis Saldūs Miškai. mes mokėmės, rinkome diplomus, skaitėm mokslinius pranešimus, leidomės į komandiruotes (buvo laikai!) ir taip vėl ir vėl.

o kai kur iki pat dabar esame visiški pirmokai. pavyzdžiui, poilsyje. per tiek saldžių metų kartu mes visiškai neišmokome ilsėtis. o artėjant šventėms iš vis lengvai pamesdavome galvas. o su jomis ir miegą ar ramų pavalgymą. Sustojimą.

todėl dabar to mokomės sąmoningai ir palengva.

vakar ryte pasidarėme pavasarinės sočios mišrainės ir susiraikėm vakar Audriaus keptą kišą su vegan omletu (!). supylėm į termosą arbatą ir susidėjom saujelę naminių saldainių. nusivežėm vaikus į mišką. kad romantika įvyktų, Audrius tarp nukritusių medžių nešė vežimą su miegančia dukryte į kalną, aš vedžiausi Nojų. kol ant minkštų samanų išskleidėm šiltą vilnos užklotą ir... susikūrėm patį gražiausią Velykinį stalą. be šakučių, servetėlių ir kitų reikalų.

dėkojom, dalinomės ir maitinome savo širdis meile vienas kitam. nieko čia netrūko. kaip vaikų pasakoj - čia dainavo paukščiai, skruostus šildė saulė, o šventinis maistas buvo nuostabiai skanus. ir nors abiejų mūsų nugaros susikūprino nuo nešimo, ši akimirka susikūrė visiškai palaiminga. nes laimę mes ir kuriame patys. savom rankom. kasdien.

vakare Audrius ištraukė karštutį pyragą, prie kurio prikibom visi keturi kaip bitės 🐝

O kokios jūsų šventės susikūrė? Ar mokotės naujų dalykų? 🍀

11/03/2021

Tikrai žinom, kad labai pasiilgote mūsų virtuvėje jų...! Be glitimo, švarios ir eko sudėties, su puriais kreminiais pertepimais ir mūsų tėvų augintų uogų glajais 🙌 ir esame tokie dėkingi, kad jų teiraujatės ir laukiate ❤️ mes irgi jų labai pasiilgome - juos gaminti ir atiduoti į jūsų rankas 💙

tikrai kepsim, tikrai kursim 🙏
tik dabar prieš akis didelis storas projektas su dviem mūsų vaikais ant rankų. Kai didelis storas projektas taps kūnu prie miškų ir ledinės upės (oo!) pasidalinsime su jumis saldžia naujiena! O ir į projektą pakviesime “pasidairyti” 🍀

O kol mes atsiraitoję rankoves ir atlapoję širdis kuriame, pasižadame Velykoms padovanoti torto receptą! Tokio, kurį valgydavote pas mus ❤️

Apkabiname visus ir riekiame šį mažytį pavasario proga!

05/03/2021

Karštos salotos
RECEPTAS

Kol ieškom dingsties iškepti storulį šokoladinį tortą, kasdien 6-7 kartus (tiek kartų per dieną mes valgome rimtą maistą!) mes mėgaujamės ramiu ir paprastu maistu. Kiekvieną dieną, ir ypač tuos 6-7 kartus nesimaivome ir nevyniojame dailių balandėlių ekologiško savojos kopūsto lapuose (bet tikrai būna, kad pasidarome tokį puodą ir plojame - nes taip skanu ir gomuriui ir akims!) ar sušių su marinuotomis morkomis ir glazūruotu tofu sūriu. Kiekvienas mūsų rimtas maistas prasideda nuo... baltymų. Jaunoj jaunystėje į baltymus numodavau ranka, o dabar, supratus jų svarbą ir matant trūkumo racione rimtus reikalus, su baltymais piname rimtą ištikimą draugystę.

Baltymų gamtoje gausu: avinžirniai, lęšiai, pupos, grūdai, riešutai... o kiek dar jų rūšių! Kad ir lęšiai: raudonieji - saldesni, su augalinę grietinėle ir raugo duona kabinti galima šaukštais. rudieji - rimtesni ir po virimo nesubyra, todėl gražiai sugula su jais troškiniais su šalotais, morkomis ir žolelėmis. juodieji! Vat apie šiuos buvome pamiršę! Jų radau visą maišelį ir ką... verdam! Radau dar saldaus moliūgo kąsnį, porą batatų. Lazdynai, moliūgo sėklos keptuvėje išsprogusios ir spanguolės. Agavų sirupas, citrina, druska, geras alyvuogių aliejus. Valgo visa šeima ir stebisi - kaip skanu, sotu, o spalvų kiek!

Čia tas tobulas derinys, kai patiekale liežuvis ras ir sūrumo ir saldumo. Maistingumas aukštumoj, o skonis toks geras, kad norisi kartoti ir kartoti!

27/02/2021

kartais Saldūs Miškai tampa saldainine. kur lėtai tirpsta šokoladas, kepa lazdynai ir kvepia datulių karamele...

Kokius pačius skaniausius saldainius jums teko ragauti? Kokie jie buvo? 🌱

25/02/2021

iš po sniego palengva kalasi pavasaris. tas, kuris kelia mus iš patalų lengviau, gaiviau ir anksčiau. tas, kuris ilgina pasivaikščiojimus ir bučinius su mylimuoju. tas, kuris įsuka įkvėpimo viesulą kažkur tarp širdies ir lūpų. tas, kuris viską kažkaip nuspalvina, įprasmina ir sujaukina.

mes tyliai jį jaučiame ir džiūgaujam. nes ruošiamės naujienai. sau ir jums. ir tyliai rankoves pasiraitoję minkom duoną. su auksiniais abrikosais ir lazdynais. supakuojam į spalvotą šilkinį popierėlį ir dedam į jūsų glėbį. kokia gera šios žiemos pabaiga, kai ji štai tokia!

21/02/2021

kokia ji galinga, išmintinga ir didelė. Sunkios didelės pusnys, kurios visada saugiai sugauna jose besivartančius vaikus. Šiltas pušų sakų kvapas vasarą miškuose, kai lėtai eini samanom ir laižai vėsius ledus. Sodrus, derlingas, šlapias ruduo. Ir pavasariniai paukščiai, kuriuos ieškant dažniau keli galvą aukštyn, į dangų.

Visiškai pametėme galvas per šiuos metus dėl Lietuvos gamtos. Kokia ji graži!
Lygiai prieš metus mes krovėm lagaminus kilti virš Atlanto. ir kaip gerai, kad Atlantą, tokį galingą, tokį turtingą mes atradome čia. Su jau dviem vaikais ant rankų, tarp Lietuvos miškų, upių, tarp pusnų ir pavasarėjančios gamtos. Ji visada priima. joje gausu erdvės tylai - vidinei ir laukinei. gausu erdvės ir pokalbiams. ir prašymams. ir padėkai.

Keliam akis aukštyn. Į dangų.
Su dėkingumu.