Beigelių krautuvėlė

30/09/2026

"Šabo stalas vietos žydų istorijai atminti" - antroji paroda Penktąją Sukoto dieną Vilniaus Šolomo Aleichem gimnazijoje! Nuo pat ryto čia tvyrojo ypatinga šiluma, daug meniškų akcentų ir bendrystė – sulaukėme svarbių bei labai mylimų svečių! Pas mus apsilankė bičiuliai iš Romų bendruomenės - Agnieška ir Anvaras.
Rytą gimnazistai pradėjo itin azartiškai ir smagiai – nuo trumpos romų kalbos pamokėlės! Vėliau klausėmės parodos autorių įspūdžių, vaišinomės bei rengėme įkvepiančius jaunimo debatus. Diskutavome apie šiuolaikinį, nuolat kintantį Šabo stalą ir svarbų jaunuolių indėlį saugant bei puoselėjant vietos istoriją, kuri dažnai lieka šešėlyje.
Ant mūsų Šabo stalo netrūko rudens gėrybių – jį puošė gausybė vaisių bei uogų, o svarbiausiu akcentu tapo nuostabios, įvairaus dydžio Šabo lėkštės. Savo unikalius darbus pristatė patys autoriai – gimnazistai Marija, Liora, Žiedė ir Mykolas.
Nuoširdžiai dėkojame mokytojai Robertai, kuri meiliai ir įtraukiančiai moderavo diskusiją bei mūsų gimnazistams papasakojo apie gilias Šabato tradicijas. Atvirumas, pažinimas ir noras kartu atverti primirštus istorijos puslapius – prasmingiausia Sukoto šventės dovana!
Ši keliaujančios parodos idėja gražiai pasiteisina, tad norime tęsti šią prasmingą kelionę toliau! Pasitarkime: kuri mokykla norėtų mus priimti ir tapti kita šio projekto stotele? Parašykite mums žinutę arba pakomentuokite!
Idėjos autoriai: Gabrielius Jakimavičius, Dovilė Rūkaitė, Kasparas Kerbedis.
Partneriai ir rėmėjai: EVZ Foundation Lietuvos žydų bendruomenė Palangos žydų bendruomenė Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija Jono Šliūpo muziejus Padėk Pritapti

25/09/2026

18 IDEJŲ SUKOT STALUI! Skirtingai nei per Pesachą, kai macai yra būtini, Sukot šventė neturi griežtai nustatytų patiekalų. Tačiau pagal ilgametes tradicijas ant stalo tiekiama daugybė įdarytų patiekalų – jie simbolizuoja sotumą, gausą ir turtingą rudens derlių. Svečių priėmimas ir dalijimasis maistu – gražiausia šio laikotarpio tradicija.
Nuo traškių pyragaaičių iki sočių troškinių, nuo Beiruto iki Niujorko kartu su Jewish Food Society – pristatome 18 receptų iš žydų šeimų visame pasaulyje jūsų šventiniam ar tiesiog jaukiam rudens stalui.
Tradiciniai pyragėliai
1 Kreplach (virtiniai su vištiena ir kepenėlėmis)
2 Kepti Sambousak (Artimųjų Rytų pyragėliai su įdaru)
3 Samsa (buchariški pyragėliai su jautiena ir moliūgu)
4 Sabaya (traškus jemeno sluoksniuotas pyragas)
Sriubos ir sotūs patiekalai
5 Lenkiški balandėliai (Stuffed cabbage)
6 Pupų sriuba su harisa
7 Skeltų žirnių sriuba su jautienos šonkauliukais
8 Paprika keptas jautienos liežuvis
Įdarytos daržovės (Mahshi & Dolma)
9 Marinavimo būdu įdarytos paprikos
10 Onion Mahshi (jautiena ir ryžiais įdaryti svogūnai)
11 Jautiena ir džiovintais vaisiais įdarytos cukinijos
12 Dolma (vegetariški įdaryti vynuogių lapai)
13 Zucchini Mahshi (jautiena ir ryžiais įdarytos cukinijos)
14 Įdarytos daržovės ir vynuogių lapai
Užkandžiai ir rauginti skanėstai
15 Obuolių, medaus ir figų salotos
16 Marinuoti grybai
Saldumynai ir pyragai
17 Vengriška Aranygaluska
18 Obuolių strudelis
Gražių švendčių!!
Visi receptai komentaruose 👇

20/09/2026

Gero įrašymo į Gyvenimo knygą!
Gmar Chatima Tova!

17/09/2026

Saulėtą popietę Pabradės miesto kultūros centras atidaryta pirmoji paroda „Šabo stalas – vietos žydų istorijai atminti“. Tai unikali, kintanti paroda-mozaika - priklausomai nuo dizainerių bei eksponatų autorių kūrybinių sprendimų ir nusiteikimo, Šabo kompozicija kiekvieną kartą bus vis kitokia. Pabradėje lankytojus pasitinka šventinis Šabo stalas, papuoštas granatais, figomis, obuoliais bei tradicinėmis apvaliomis chalomis.
Atidarymo renginyje Švenčionių žydų bendruomenės pirmininkas Moisejus Šapiro visiems palinkėjo saldžių ir gerų metų, priminė skaudžią krašto Holokausto istoriją bei jautriai pasidalijo asmeniniais vaikystės ir jaunystės prisiminimais. Svečiai ne tik vaišinosi tradiciniais žydiškais patiekalais bei susipažino su žydų Naujųjų metų stalo tradicijomis, bet ir patys kūrė maišelius, juose atkartodami žydiškus simbolius.
Dvejus metus Vilniaus ir Palangos moksleiviai tyrinėjo vietos žydų atmintį, bendravo su bendruomenėmis ir šias patirtis verčia unikalia trijų parodų serija. Dėkojame Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija mokytojui Algiui Davidavičiui, gimnazistams Danieliui, Liorai ir Marijai, kurie taip atvirai bei jautriai pasidalijo savo Šabato istorijomis. Ši atmintis atgyja prie gyvojo Šabo stalo, papuošto pačių jaunuolių kurtomis chalos lėkštėmis. Moksleivių pristatytas kūrybinis kelias dar kartą įrodė, kaip svarbu ir įdomu pirmiausia patiems ištirti vietos istoriją, o atrastus dalykus iškomunikuoti meno kalba.
Kviečiame susipažinti su renginio akimirkomis, patirti istoriją kartu ir tapti šio besivystančio projekto dalimi! Netrukus dėliosime naujus šios mozaikos atspindžius bei lauksime jūsų dar didesniuose renginiuose Palangoje ir Vilniuje.
Idėjos autoriai: Gabrielius Jakimavičius, Dovilė Rūkaitė, Kasparas Kerbedis.
Partneriai ir rėmėjai: EVZ Foundation Lietuvos žydų bendruomenė Palangos žydų bendruomenė Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija Jono Šliūpo muziejus Padėk Pritapti
Mes toliau renkame vietos istorijos atspindžius, siekdami juos išsaugoti bei pasidalyti su visuomene. Sekite projekto naujienas socialiniuose tinkluose:

Goethe-Institut Litauen Vokietijos ambasada Vilniuje - Deutsche Botschaft Vilnius

11/09/2026

31/08/2026

Šiais metais Roš ha Šana išpuola rugsėjo 11–13 dienomis, tad pats laikas planuoti valgiaraštį. Šioje kolekcijoje kartu su Jewish Food Society surinkome Roš Ha Šana receptus iš viso pasaulio, kuriuos rasite nuorodoje komentaruose.
Nuo traškių obuolių ir lipnaus medaus iki brangakmeniais švytinčių granatų sėklų – tradicinis Roš ha Šana valgoraštis kupinas simbolių ir palinkėjimų saldiems bei turtingiems ateinantiems metams.
Daugelyje sefardų, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos žydų namų šventės neįsivaizduojamos be burokėlių lapų, moliūgų ir kitų gėrybių. Jie tampa ypatingos Roš ha Šana sederio vakarienės dalimi, kur kiekvienas patiekalas palydimas palaiminimu Naujiesiems metams.
Ši šventė turi ir daugybę kitų kulinarinių papročių. Daugelis bendruomenių jau kepa apvalias blizgančias chalas – tai simbolizuoja gyvenimo ciklą arba Dievo karūną. Kai kurios šeimos vengia raudonos maisto spalvos, nes ji asocijuojasi su krauju, todėl tradicinę marokietišką žuvį pomidorų padaže jie keičia į nuspalvintą auksine ciberžole. Virėjai kuria savo asmenines tradicijas. Įkvėpta Taivano paveldo, tiekiama Taivano stiliaus jautienos krūtinėlė su anyžiais bei Sičuano pipirais, o tradicines mantou garintas bandeles pina panaudodama datulių sirupą.
Pasaulio žydų virtuvių įvairovė
🍎Rūgšti persiška granatų sriuba – gaivus ir ryškus užkandis.
🍎Aškenazių tzimmes – tradicinis troškinys, pagyvintas šviežia mėta.
🍎Soti jemeno pupelių ir jautienos sriuba – šildanti ir kupina prieskonių.
🍎Traški marokietiška pastilla – sluoksniuotos tešlos ir sodraus įdaro derinys.
Saldumynai salžiems metams
🍎Etiopijos įkvėptas medaus tortas bei riešutinis medaus pyragas (kuris tampa dar skanesnis pastovėjęs parą).
🍎Klasikiniai desertai: Tradicinis obuolių pyragas, lipnūs tešlos rutuliukai teiglach ir legendinis Joan Nathan slyvų pyragas.
O ką gaminate jūs?
Laimingų ir saldžių Naujųjų metų!
📸Penny De Los Santos. Food Stylist: Judy Haubert. Prop Stylist: Mariana Velasquez.

26/08/2026

🥯Žydų kulinarinis paveldas retai tebūna tik apie skonį. Daugelyje bendruomenių apvalių chalų kepimas yra dvasinio pasiruošimo šventėms dalis – būdas per šiltą, apčiuopiamą ir su kitais dalinamą duoną išreikšti ateinančių metų viltis. Tai priminimas, kad svarbiausi ritualai vyksta ne tik sinagogoje, bet ir mūsų namų virtuvėse.
🍎Kiekvieną savaitę per Šabą ant žydų stalo garbingą vietą užima pailgos , tradicinės, pintos pynutės pavidalo chalos – auksingo atspalvio, žvilgančios ir gundančios savo aromatu. Tačiau atėjus Roš Ha Šana, žydų Naujiesiems metams, ta pati tešla įgauna visiškai kitą pavidalą – ji tampa apvalios formos. Tai nėra tik estetinė detalė. Ši minkšta tešlos spiralė savyje slepia gilią simboliką: nuo metų cikliškumo iki amžinosios gyvybės prigimties. Tai vienas prasmingiausių pokyčių žydų šventinėje virtuvėje.
🍎Apvali chala yra palyginti neseniai susiformavusi aškenazių tradicija, nors pati idėja suteikti šventinei duonai ypatingą formą siekia dar Biblijos laikus. Apvali forma įkūnija tęstinumą bei nenutrūkstamą metų ratą. Taip pat ji išreiškia vienybę, nes apvalios linijos forma neturi nei pradžios, nei pabaigos, bei simbolizuoja karūną, atiduodant pagarbą Dievui kaip Karaliui Didžiųjų švenčių metu. Kai kurios sefardų šeimos Roš Ha Šana duonai suteikia kopėčių arba paukščių formas, simbolizuojančias dvasinį kilimą, tačiau aškenazių tradicijoje būtent apvali chala tapo standartu.
🍎Simbolika nesibaigia vien forma. Roš Ha Šana proga chala papildoma ypatingais skoniais – ji aptepama medaus glazūra, į tešlą įberiama razinų papildomam saldumui, o patiekiama ji šalia obuolių skiltelių, kurios merkiamos į medų. Tai tarsi valgomas Naujųjų metų sveikinimo atvirukas, linkintis saldžių ir gerų metų.
🍯Medus yra daugiau nei tradicija – tai priminimas, kad saldumui gauti reikia pastangų. Bitės dėl jo dirba, o mes jam ruošiamės. Per Roš Ha Šana jį ragaujame tikėdamiesi, kad ateinantys metai atneš dar daugiau gėrio. Nesvarbu, ar chalą kepate patys, ar užsisakote, apvali chala nusipelno pačios garbingiausios vietos ant jūsų stalo.
🍎Apvali chala yra daugiau nei šventinė duona. Tai istorija, malda ir skanus priminimas, kad gyvenimas juda ciklais, o kiekvienais metais gauname dar vieną galimybę padaryti jį saldesnį. Šana Tova – gerų ir saldžių Naujųjų metų!

03/08/2026

Minime kartu!
Viešoji įstaiga Romų visuomenės centras kviečia dalyvauti Romų genocido aukų atminimo dienos minėjime. 🕯️
Rugpjūčio 2-oji, kaip Romų genocido atminimo diena, į Atmintinų dienų įstatymą buvo įtraukta 2019 metais Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu. Nuo 2003 metų Romų visuomenės centro iniciatyva ji kasmet minima Paneriuose – vienoje didžiausių masinių nacių okupacijos laikotarpio žudynių vietų Lietuvoje, kur buvo nužudyta ir dalis Lietuvos romų.
1944 m. rugpjūčio 2 d. Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje buvo likviduotas romų lageris. Tą naktį dujų kamerose buvo nužudyta beveik 3 tūkstančiai romų tautybės žmonių.
Nacių okupacijos metais Lietuvoje buvo nužudyta apie 500 romų – maždaug kas trečias tuo metu šalyje gyvenęs romas. Romų genocido aukų atminimas šiandien yra neatsiejama mūsų istorinės atminties dalis ir priminimas apie neapykantos, diskriminacijos bei rasizmo pasekmes.
📅 Rugpjūčio 3 d. Romų genocido aukų atminimas bus pagerbtas Panerių memoriale (Agrastų g. 15A, Vilnius).

Romų visuomenės centras kviečia dalyvauti Romų genocido aukų atminimo dienos minėjime. 🕯️

Rugpjūčio 2-oji, kaip Romų genocido atminimo diena, į Atmintinų dienų įstatymą buvo įtraukta 2019 metais Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu. Nuo 2003 metų Romų visuomenės centro iniciatyva ji kasmet minima Paneriuose – vienoje didžiausių masinių nacių okupacijos laikotarpio žudynių vietų Lietuvoje, kur buvo nužudyta ir dalis Lietuvos romų.

1944 m. rugpjūčio 2 d. Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje buvo likviduotas romų lageris. Tą naktį dujų kamerose buvo nužudyta beveik 3 tūkstančiai romų tautybės žmonių.

Nacių okupacijos metais Lietuvoje buvo nužudyta apie 500 romų – maždaug kas trečias tuo metu šalyje gyvenęs romas. Romų genocido aukų atminimas šiandien yra neatsiejama mūsų istorinės atminties dalis ir priminimas apie neapykantos, diskriminacijos bei rasizmo pasekmes.

📅 Rugpjūčio 3 d. Romų genocido aukų atminimas bus pagerbtas Panerių memoriale (Agrastų g. 15A, Vilnius).

🚶 12.00 val. nuo Panerių geležinkelio stoties prasidės eisena į Panerių memorialą, kur vyks minėjimo renginys.

⏺️ 12.30 val. Panerių memoriale (Memorialo g. 15, Vilnius) vyks oficiali Romų genocido atminimo ceremonija. Jos metu skambės romų himnas, aukų atminimas bus pagerbtas menine programa, gėlių padėjimo ceremonija ir tylos minute.

⏺️ 16.00 val. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje (Naugarduko g. 10, Vilnius) vyks konferencija „Romų genocido aukų įamžinimo paminklai pasaulyje ir Lietuvoje“.

Kviečiame dalyvauti ir kartu pagerbti genocido aukų atminimą. 🕯️

Renginio organizatoriai: Lietuvos romų bendruomenė, Baltijos regiono romių asociacija, Romų visuomenės centras, Lietuvos Gyventojų Genocido ir Rezistencijos tyrimo centras, VU Istorijos Fakultetas ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

28/06/2026

Gerbiami edukatoriai, Lietuvos žydų bendruomenės sekėjai ir bičiulai, kviečiame jus į antrąją virtualią paskaitą, kurį moderuoja filosofas Algis Davidavičius. Paskaitos vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM platformoje. Kviečiame susipažinti su programa ir registruotis teisioginei nuorodai gauti.
🟣2-oji paskaita: „Holokausto daiktai“: genocidas, nuosavybės grobstymas ir istorinis teisingumas po Holokausto Lietuvoje“
• Laikas: Liepos 1 d. 16:00–17:00 val. (Vilniaus laiku)
• Lektorės: Prof. dr. Neringa Klumbytė ir Prof. Dovilė Budrytė
• Moderuoja: Algis Davidavičius
Paskaitoje nagrinėjama, kaip žydų turto pasisavinimas buvo glaudžiai susijęs su Holokausto istorija Lietuvos provincijose. Įvairūs pavogti daiktai – nuo kasdienių drabužių ir baldų iki ištrauktų aukso dantų – dažnai tapdavo vietos statuso, praturtėjimo ir triumfo simboliais. Remdamasi JAV Holokausto memorialinio muziejaus archyvuose saugomais pirminiais garso ir vaizdo interviu, lektorė analizuos vietos gyventojų prisiminimus apie plėšimus, vagystes ir turto perskirstymą.
➡️https://us02web.zoom.us/meeting/register/Z2QGQ9ZXQqaCO4tM-s5NNw
⬛️Apie lektores
• Prof. Dovilė Budrytė – nuo 2007 m. dirba politologijos mokslų profesore „Georgia Gwinnett College“ (JAV), yra Vytauto Didžiojo universiteto V. Kavolio instituto vyriausioji kviestinė tyrėja bei žurnalo „Lituanus“ vyriausioji redaktorė. Ji aktyviai domisi atminties politika, istoriniu teisingumu, nacionalizmu ir lyties studijomis. Daugiau informacijos: www.budrytedovile.com.
• Prof. dr. Neringa Klumbytė – kultūros antropologė, antropologijos ir Rytų Europos studijų profesorė bei Majamio universiteto (JAV) Havighursto centro Lietuvos ir Ukrainos programos direktorė. Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Amerikos antropologijos asociacijos Europos antropologijos draugijos pirmininkė (2026–2028). Jos tyrimai apima autoritarizmą, smurtą, Holokaustą, atmintį ir istorinį teisingumą.
Informaciją apie trečiąją ciklo paskaitą pateiksime jau netrukus. Laukiame jūsų aktyvaus dalyvavimo!
Šis paskaitų ciklas yra vykdomas projekto rėmuose: „Holokausto atminties ir istorinio teisingumo švietimo programa Lietuvoje, 2025–2027 m.“. Tai Lietuvos žydų bendruomenės inicijuota dvejų metų programa, finansuojama Claims Conference (Conference on Jewish Material Claims Against Germany) skirta stiprinti neformalųjį švietimą Holokausto ir žydų istorijos temomis Lietuvoje. Programos tikslas – ugdyti pedagogus ir edukatorius, kurie įgytas žinias perduos jaunajai kartai, stiprindami istorinį sąmoningumą ir pagarbą žmogaus teisėms.

17/06/2026

Gerbiami edukatoriai, Lietuvos žydų bendruomenės sekėjai ir bičiulai,
Kviečiame jus į 3 virtualių paskaitų ciklą, kurį moderuoja filosofas Algis Davidavičius. Skelbiame pirmųjų dviejų susitikimų temas bei laiką. Paskaitos vyks Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ZOOM platformoje.
Kviečiame susipažinti su programa ir registruotis į pirmąsias dvi paskaitas!
⬛️Paskaitų programa
🟣1-oji paskaita: „Tarp atminties ir atlygio: Holokausto palikimas bei restitucija Lietuvoje“
• Laikas: Birželio 18 d. 16:00–17:00 val. (Vilniaus laiku)
• Lektorė: Prof. Dovilė Budrytė
• Moderuoja: Algis Davidavičius
Paskaitos santrauka: Istorinis teisingumas dažnai apibrėžiamas kaip pažeistų žmogaus ir bendruomenių teisių atkūrimas grupėms ar visuomenėms, kurios praeityje patyrė genocidą, represijas ar panašaus pobūdžio kolektyvinį smurtą. Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais buvo įvykdyti vieni žiauriausių Holokausto nusikaltimų, o sovietmečiu žydų bei kitų tautinių bendruomenių teisės buvo nuolat varžomos. Šioje paskaitoje analizuojama, kaip Lietuvoje, žlugus sovietiniam režimui, atkuriamas istorinis teisingumas, siekiant įgyvendinti 2009 m. Terezino deklaraciją.
➡️ https://us02web.zoom.us/meeting/register/bHzPG9OcQhGKwVun4T_61Q
🟣2-oji paskaita: „Holokausto daiktai“: genocidas, nuosavybės grobstymas ir istorinis teisingumas po Holokausto Lietuvoje“
• Laikas: Liepos 1 d. 16:00–17:00 val. (Vilniaus laiku)
• Lektorės: Prof. dr. Neringa Klumbytė ir Prof. Dovilė Budrytė
• Moderuoja: Algis Davidavičius
Paskaitos santrauka: Paskaitoje nagrinėjama, kaip žydų turto pasisavinimas buvo glaudžiai susijęs su Holokausto istorija Lietuvos provincijose. Įvairūs pavogti daiktai – nuo kasdienių drabužių ir baldų iki ištrauktų aukso dantų – dažnai tapdavo vietos statuso, praturtėjimo ir triumfo simboliais. Remdamasi JAV Holokausto memorialinio muziejaus archyvuose saugomais pirminiais garso ir vaizdo interviu, lektorė analizuos vietos gyventojų prisiminimus apie plėšimus, vagystes ir turto perskirstymą.
➡️ https://us02web.zoom.us/meeting/register/Z2QGQ9ZXQqaCO4tM-s5NNw
⬛️Apie lektores
• Prof. Dovilė Budrytė – nuo 2007 m. dirba politologijos mokslų profesore „Georgia Gwinnett College“ (JAV), yra Vytauto Didžiojo universiteto V. Kavolio instituto vyriausioji kviestinė tyrėja bei žurnalo „Lituanus“ vyriausioji redaktorė. Ji aktyviai domisi atminties politika, istoriniu teisingumu, nacionalizmu ir lyties studijomis. Daugiau informacijos: www.budrytedovile.com.
• Prof. dr. Neringa Klumbytė – kultūros antropologė, antropologijos ir Rytų Europos studijų profesorė bei Majamio universiteto (JAV) Havighursto centro Lietuvos ir Ukrainos programos direktorė. Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Amerikos antropologijos asociacijos Europos antropologijos draugijos pirmininkė (2026–2028). Jos tyrimai apima autoritarizmą, smurtą, Holokaustą, atmintį ir istorinį teisingumą.
Informaciją apie trečiąją ciklo paskaitą pateiksime jau netrukus. Laukiame jūsų aktyvaus dalyvavimo!
Šis paskaitų ciklas yra vykdomas projekto rėmuose: „Holokausto atminties ir istorinio teisingumo švietimo programa Lietuvoje, 2025–2027 m.“. Tai Lietuvos žydų bendruomenės inicijuota dvejų metų programa, finansuojama Claims Conference (Conference on Jewish Material Claims Against Germany) , skirta stiprinti neformalųjį švietimą Holokausto ir žydų istorijos temomis Lietuvoje. Programos tikslas – ugdyti pedagogus ir edukatorius, kurie įgytas žinias perduos jaunajai kartai, stiprindami istorinį sąmoningumą ir pagarbą žmogaus teisėms.