17/06/2026
Dienoraštis #6
Kaip aplinkosauga mane nuvedė į virtuvę…
📚Studijuodama aplinkosaugą turėjau neįkainojamą galimybę vienam semestrui išvykti į Erasmus mainus Austrijoje.
🏘️Nedideliame Pinkafeld miestelyje, Burgenlando žemėje, pirmą kartą sutikau žmogų, kuris savo darbą dirbo su tokia meile, kad tai pakeitė ir mane.
Studentų valgykloje mus kasdien pasitikdavo virėja Olga.
Jos šypsena, šiltas bendravimas ir vis nauji pietų meniu buvo kažkas daugiau nei tiesiog maistas. Kiekvieną dieną norėjosi paragauti visko, sužinoti daugiau, suprasti, kodėl vieni skoniai dera tarpusavyje, o kiti ne.
📝Ir taip visai nepastebimai, šalia aplinkosaugos teisės paskaitų, šildymo sistemų projektavimo ir kitų studijų darbų, mano kuprinėje atsirado dar vienas sąsiuvinis.
Ne su formulėmis.
Su receptais.
Su piešiniais.
Su užrašais apie Burgenlando virtuvę.
Po paskaitų rašydavausi receptus, stebėdavau produktus, domėdavausi tradicijomis ir pirmą kartą pajutau, kad maistas gali pasakoti istorijas.
🇱🇹Grįžusi į Lietuvą rašiau bakalauro darbą apie valymo įrenginius su nendrėmis, tačiau laisvu metu jau kepdavau Salzstangerl, virdavau kniodelius ir bandydavau atkartoti Austrijoje atrastus skonius.
Tuo metu dar nežinojau, kad po daugelio metų turėsiu savo restoraną.
Tačiau šiandien, atsigręžusi atgal, suprantu, kad būtent ten, mažame Austrijos miestelyje, buvo pasėta pirmoji Frau Kirsche sėkla. 🍒
