18/04/2026
VIENOS KARVĖS VAKARIENĖ
Praeitos savaitės penktadienį skyrėme vienai karvei. Taip, karvei, nes jautiena nėra tik jautis ar bulius, ir tame nieko blogo nėra.
Idėja - vienas gyvulys, visas jo panaudojimas “from nose to tail”. Vakaras, kurio metu kalbėjome, ragavome, ir gilinomės į mūsų dabartinio pasaulio vartojimo problemas. 🦴
Pagyrimai už dar vieną tvarią idėją, nuo kurios ir prasidėjo vakarienė.
Kaulai - kurie buvo naudojami padažui, sultiniui, koldūnų įdarui, vėliau tapo mūsų žvakidėmis ir įrankių laikikliais.
Vakarienė atspindėjo skirtingus paruošimo būdus - šviežia-žalia, virta, kepta, troškinta, grillinta, kurių reikia norint tinkamai paruošti skirtingus “pjūvius”
6 patiekalai, kuriuose buvo naudojama karvė, pasakoja mūsų viziją, supratimą, bei tikslą parodyti, jog nėra geresnio ar prastesnio produkto, gabalo ar dalies, yra tik mūsų požiūris, noras ir įpročiai. Patiekėme taukus, čiulpus, kaulus, “atraižas”, gyslas/plėves, nepopuliariuosius kepsnio pjūvius ir patį “prestižiškiausią” pjūvį pačioje pabaigoje, taip iškeldami didžiausią vartojimo problemą vakaro kulminacijai.
Ar kada susimąstome, kur nukeliauja likusi jautiena, kai pasiimame savo steikus ir gal truputėlį troškiniui? (Vien florencijos mieste yra apie 700-1200 restoranų serviruojančių “bistecca alla fiorentina”, kepsnį, kuris yra populiarus, kaip mums šaltibarščiai vasarą, nors iš vienos karvės gaunama tik apie 12kepsnių, o menu daugiau jautienos kaip ir nesimato)
Ar gyslos ir plėvės tikrai skamba neskaniai nors yra tobulas koldūnų įdaro “surišėjas” ir kolageno šaltinis? Ar išpjova, nugarinė, antrekotas yra tikrai vertingesnė už viršūtinį mentės ar šlaunies vidinės dalies kepsnį?
Pamastymui 🙂
Gerbiam produktą iki galo ir matom vertę ten, kur ji dažniausiai pamirštama.
