Tūbiai – skanėstai turintys ne vieną vardą: Chimney Cake, Kürtőskalács, Kurtosh, Baumstriezel, Székely Cake, Куртош калач, gimė Transilvanijoje kaip tradicinis vestuvių pyragas, keptas ant didžiulių medinių iešmų virš žarijų, tačiau turi giminaičių visos Europos virtuvėje: Austrijoje - baumkuhenai, Švedijoje – spettekaka, Lietuvoje – šakočiai. Rašytiniuose šaltiniuose minimi jau XV amžiaus viduryje, tūbiai nuėjo ne trumpą gastronominės evoliucijos kelią. grafienės Mária Mikes iš Zabola kulinarinėje knygoje, tačiau jame nėra minima, kad kepinys būtų pasaldintas. Tai pirmą kartą padaroma, 1795 m. receptų knygoje, parašytoje, Kristóf Simai, tačiau cukrus barstomas ant jau iškepusio tūbio. Prireikia beveik šimto metų, kad būtų atrastas karamelizuoto cukraus glajus ir galimybė tūbius praturtinti pabarstukais. Tūbių įtraukimas į kulinarijos knygas tiesiogiai koreliuoja su jo išpopuliarėjimu, pirma tarp vengriškai kalbančios aukštuomenės, vėliau ir tarp kitų socialinių sluoksnių. 1868 m. Balázs Orbán knygoje A Székelyöfld leírása, pateikiančioje Rumunijos regiono Székely apibūdinimą, pasakojama legenda, kaip priešiškos tautos į urvus užspeisti vietiniai iš šiaudų pagamino milžinišką tūbį ir jį parodę priešams juos įtikino, kad nepasiduos, nes turi pakankamai maisto. didėjant urbanizacijai ir išraudus specialias elektrines krosneles, tūbiai dar labiau išplito ir pasiekė apogėjų po 1989 m., kai pasikeitė politinis rėžimas. Jų tapo galima paragauti nuo Londono iki Egipto, nuo Čikagos iki Pietų Korėjos. Dabar jau ir Lietuvoje, nes mes paragavom ir mums patiko - labai... Puri mielinė tešla ir traški karamėlė.... Visada šviežias ir šiltas - keptas tik Tau.
